Kodėl verslai delsė diegti DI ir daug sprendimų jiems iki šiol netiko?

Nors dirbtinio intelekto galimybės versle akivaizdžios, dalis organizacijų iki šiol sąmoningai delsė jį diegti. Priežastis paprasta – daugelis šiandien naudojamų DI sprendimų yra kuriami ant išorinių, dažniausiai JAV kurtų kalbos modelių, o tai reiškia, kad kartu su funkcionalumu organizacijos perleidžia ir dalį kontrolės. Vis dėlto ši situacija keičiasi – atsiranda technologiniai sprendimai, leidžiantys suderinti tai, kas iki šiol atrodė nesuderinama: inovaciją ir pilną duomenų kontrolę.

Išorės DI sprendimai neatlaiko verslų saugumo reikalavimų

„Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad DI sprendimų rinkoje yra labai daug, lieka tik išsirinkti ir naudoti. Tačiau verslui svarbiausias klausimas nėra tik funkcionalumas. Didelė dalis šių sprendimų yra kuriami kaip sluoksnis ant kitų modelių, kurie veikia ir duomenis saugo už organizacijos ribų.

Tai reiškia, kad organizacija iš esmės perduoda dalį informacijos apdorojimo į išorę – dažnai iki galo nekontroliuodama, kur tie duomenys keliauja ir kaip jie naudojami. Dėl to daug įmonių sąmoningai delsė diegti DI, nors suprato jo vertę – tiesiog trūko galimybės jį pilnai kontroliuoti“, – komentuoja Renata Špukienė, kalbos technologijų bendrovės „Tilde IT“ vadovė.

Šią situaciją patvirtina ir BTA draudimo valdybos narys Gediminas Radavičius:

„DI galimybes matėme jau seniai, tačiau praktikoje viskas atsiremia į labai konkrečius klausimus – kur saugomi duomenys, kas turi prieigą, kaip užtikrinama atitiktis. Dirbant su klientų informacija negali sau leisti naudoti sprendimų, kurių veikimo iki galo nekontroliuoji.

Todėl ilgą laiką situacija buvo paprasta: vertę matėme, bet pilno žingsnio žengti negalėjome, nes nebuvo technologinio pagrindo, kuris atitiktų mūsų saugumo reikalavimus“, – sako jis.

Rizikų ateityje gali kilti ir dėl JAV politikos

R. Špukienė priduria, kad saugumas yra vienas lazdos galas, kitas – priklausomumas nuo išorės tiesiogine ta žodžio prasme:

„Viena yra, kur duomenys nukeliauja, visai kas kita, kad jei savo organizaciją valdome per DI sprendimus, pastatytus ant, pavyzdžiui, JAV didžiųjų kalbos modelių, esame priklausomi nuo JAV sprendimų. Tarkime, jei JAV prezidentas nuspręstų atkirsti visą Europą nuo JAV DI – visi mūsų įrankiai nustotų veikę. Jei jie sistemingai įdiegti versle, verslas nustoja veikęs, nes DI agentai nebedirba Europoje.

Pavyzdžių yra buvę, prisiminkime Kinijos atvejį: kai JAV uždraudė kiniškuose telefonuose naudoti „Google“ ir „Apple“ programėlių parduotuves, kiniški išmanieji liko be visų pagrindinių aplikacijų, žmonės Lietuvoje į savo naują „Huawei“ įrenginį negalėjo atsisiųsti, pavyzdžiui, Lietuvoje veikiančio banko programėlės. JAV politikos sprendimai paveikė mus, esančius Lietuvoje, nes naudojomės išorės įranga. Lygiai tas pats gali atsitikti su DI“, – pasakoja Renata Špukienė.

Sprendimas – kai DI veikia organizacijos viduje

Pasak R. Špukienės, šiandien organizacijoms nebereikia rinktis tarp saugumo ir dirbtinio intelekto naudojimo.

„Šiandien technologijos leidžia turėti abu. Esminis skirtumas atsiranda tada, kai didysis kalbos modelis, kurio pagrindu sukurtas DI įrankis, veikia organizacijos viduje – jos serveriuose arba patikimoje Europos infrastruktūroje. Tokiu atveju duomenys niekur neiškeliauja – jie lieka ten, kur organizacija juos kontroliuoja.

Tai iš esmės keičia visą situaciją: dirbtinis intelektas tampa ne išoriniu įrankiu, o vidine sistemos dalimi, kuri gali būti integruota į procesus taip pat, kaip bet kuri kita IT sistema.

Be to, tai leidžia spręsti ir kokybės klausimą. Modelis gali būti pritaikomas konkrečiam verslui, jo terminologijai, kalbai, specifikai. Tai ypač svarbu mažesnėms rinkoms, kur globalūs modeliai dažnai nėra pakankamai tikslūs“, – aiškina ji.

Nuo naudojimo prie kūrimo

Pasak R. Špukienės, šiandien verslas pereina į kitą dirbtinio intelekto etapą.

„Iki šiol dauguma sprendimų buvo apie naudojimą – kaip pasitelkti jau egzistuojančius įrankius. Tačiau dabar kalbame apie kitą lygį – kai organizacijos nori turėti technologinį pagrindą, ant kurio gali kurti savo sprendimus.

Tai reiškia ne tik daugiau kontrolės, bet ir daugiau lankstumo. Organizacija gali pati nuspręsti, kaip DI integruojamas, kokius procesus automatizuoja, kaip vysto sprendimą toliau. Ilgainiui tai tampa ne tik efektyvumo klausimu, bet ir konkurenciniu pranašumu“, – sako ji.

„Tilde IT“ vadovės teigimu, būtent šis pokytis lemia, kaip DI bus naudojamas artimiausiais metais: „Turėti savo technologinį pagrindą šiandien reiškia ne tik saugumą, bet ir galimybę augti. Tie verslai, kurie tai supras anksčiau, galės DI panaudoti ne tik procesams optimizuoti, bet ir kurti naują vertę savo klientams“.