Tilde IT generalinis direktorius Renata Špukienė: Niekas negali būti lyderis be komandos

Ar tai įmanoma užimant lyderio poziciją informacinių technologijų bendrovėje būnant motina ir ieškant laiko savirealizacijai? Matyt, taip. Puikus pavyzdys - kalbų technologijos kompanijos „Tilde IT“ generalinis direktorius Renata Špukienė, kurią jos kolegos pripažįsta lydere. Ji kalba apie savo karjeros kelią, moterų vadovavimą ir kasdienio gyvenimo įkvėpimą.

Kiek metų vadovavote kalbos technologijų kompanijos „Tilde IT“ direktoriaus pareigoms? Kaip išsivystė tavo karjera?

2006 m. pradėjau dirbti laisvai samdomu redaktoriumi, nežinodamas lokalizacijos. Per 2 mėnesius tapau lokalizavimo projekto vadovu. Patirtis man buvo nauja, bet man patiko šis naujas darbas - nauji iššūkiai, procesai, naujos technologijos ir komanda. Kiekviena diena buvo šiek tiek kitokia ir toli gražu ne nuobodi, su skirtingais klientais, poreikiais ir daug ko išmokti. Po kelerių metų, 2008 - aisiais, tapau lokalizacijos skyriaus vadovu. Tai buvo žingsnis į priekį, kuris sukėlė daug daugiau netikėtumų mano gyvenime.

Naujajai pozicijai reikėjo daugiau dėmesio, pastangų ir patirties, tačiau laimėjimai taip pat teikė daugiau pasitenkinimo ir tikėjimo, kad nieko neįmanoma padaryti. 2011 m. man pasiūlytos direktoriaus pareigos. Tai buvo didžiulis šuolis į priekį, kuris taip pat suteikė man neįkainojamos patirties, bet taip pat reiškė didesnį darbą ir didesnę atsakomybę vadovauti didesnei komandai. Rudenį dešimt metų dirbsiu „Tilde IT“ generaliniu direktoriumi.

Kokia tavo gero vadovavimo paslaptis?

- Tiesą sakant, aš neturiu jokių paslapčių. Vienintelis dalykas, kurį verta paminėti, yra tai, kad niekas negali būti lyderis be komandos. Komanda, kuria galite pasitikėti ir kuri jumis pasitiki. Komandai, kuri žino, kad jais pasitiki ir kad klausaisi, viskas įmanoma. „

Renata Špukienė

Ar šioje situacijoje kokie nors asmeniniai bruožai yra nepageidaujami? Kaip su jais elgiatės?

Norėčiau pakeisti vieną dalyką. Aš vis dar mokausi išvengti pernelyg didelės komandos darbo kontrolės; nenoriu būti „kontrolieriumi“.

Jei pati atlieku užduotį ar ją prižiūrinčiu, noriu žinoti visas detales. Tai tik tam, kad įsitikintumėte, jog viskas atlikta teisingai, klaidos Aren liko neišspręstos, visas darbas atliktas, viskas suplanuota ir baigta. Tam reikia daug laiko ir pastangų. Tačiau, kaip direktorius, ne visada įmanoma rasti laiko; be to, tai ne visada būtina, nes patikimi komandos nariai gali atlikti tokias užduotis. Kaip su tuo susidoroti? Geriausias būdas suburti patikimą komandą!

Moterys ir vyrai technologijų sektoriuje ir vadovaujančiose pareigose vertinami skirtingai. Ar vyrų ir moterų lyderystė skiriasi?

Pastaraisiais metais moterų vieta technologijų ir moterų lyderystės pasaulyje buvo daugybės diskusijų tema. Visame pasaulyje matome, kad vis daugiau moterų užima aukščiausio lygio pareigas, ir šiandien tai nėra taip stebina, kaip būtų buvę prieš 10 metų. Tai geras ženklas, kad visuomenės požiūris į moterų lyderius keičiasi.

„Kalbant apie moterų ir vyrų lyderystės skirtumus, manau, kad lyderis neturėtų būti apibrėžiamas pagal lytį. Ir vyrai, ir moterys gali būti vienodai geri lyderiai. Manau, kad lyderis yra asmenybė, tinkamos pastangos ir požiūris į darbą. „

Renata Špukienė

Kodėl moterų lyderiai naudingi organizacijoms?

Viskas priklauso organizacijai ir komandai. Kai kurios komandos gali gauti daugiau naudos iš lyderio, o kitos – iš vyro. Pagrindinis vadovo tikslas – pasiekti geriausių rezultatų kartu su komanda, o ne atskirai.

„dėl savo prigimties moterys lyderės linkusios siekti bendruomeniškumo ir harmonijos darbe; jos yra labiau užjaučiančios ir moka įsiklausyti ir greitai suprasti problemą. Dėl to jie laikomi geresniais komandinio darbo planuotojais. Vis dėlto noriu pakartoti, kad lytis nėra tokia svarbi kaip asmenybė ir asmeninis požiūris į jūsų darbą. „

Renata Špukienė

Ar turite patarimų, kaip paskatinti kitas moteris užimti vadovaujamas pareigas?

Yra trys pagrindiniai dalykai, kurių jiems reikės. Pirma, pasitikėjimas savimi. Tikėk savimi ir savo darbu. Tai paskatins jus rizikuoti be klaidų baimės. Klaidos mus moko ir skatina ateityje stengtis sunkiau.

Antra, gebėjimą ir norą padėti kitiems. Lyderystė susijusi ne tik su įgūdžių ugdymu ir sėkmingu verslu. Priešingai - tai nuolatinis darbas su žmonėmis ir jūsų komanda; galimybė juos išklausyti, padėti ir palaikyti. Ir trečia, savo viziją. Turi tiksliai žinoti, ko nori ir kodėl. Kitas paprastas dalykas, kurį reikia prisiminti, yra tai, kad vadovai negali egzistuoti be savo komandos. Vadovo sėkmė priklauso nuo visos komandos sėkmės.

Covid-19 krizpaveikkiekvieną iš mūsų. Ar tau buvo sunku prisitaikyti? Kaip motyvuojate savo darbuotojus dirbti nuotoliniu būdu?

Dabar, per antrąjį karantiną, galiu pasakyti, kad pirmasis karantinas buvo lengvesnis. Jis buvo trumpesnis, atsitiko pavasarį, o saulė ir optimizmas buvo dar didesni. Antrasis karantinas yra sunkesnis, ilgesnis, vyksta šaltuoju sezonu ir mažai tikėtina, kad jis greitai baigsis. Tačiau nebuvo per sunku prisitaikyti prie darbo namuose sąlygų, nei pirmajame, nei antrajame karantinavime.

Darbas „Office“ arba nuotoliniu būdu nėra labai skirtingas, nes dauguma užduočių atliekamos kompiuteriu, pvz., rašomi el. laiškai, atsakoma į klausimus, užduotys perduodamos bendradarbiams arba rengiamos ataskaitos. Pasikeitė tik keli procesai: ne visada lengva ar patogu greitai gauti informaciją, kad galėtumėte priimti sprendimą – užuot asmeniškai kalbėję su kolega, turite rašyti. Man labiau patinka kalbėti apie rašymą, todėl man nepatinka nuotolinis darbas. Taip pat labai pasiilgstu savo kolegų ir įprastų pokalbių apie kavos pertraukas biure, kur aptarinėdavome dienos naujienas.

Per pirmąjį karantiną nusprendėme laikytis kavos pertraukų pokalbių tradicijos: kiekvienas kolega paruošė puodelį kavos ir nuotoliniu būdu prisijungė sutartu laiku; pasidalydavome savo asmeninėmis istorijomis, aptardavome kasdienius klausimus ir tai, ką sužinojome apie karantiną. Taip pat bandome išlaikyti šią tradiciją per antrąjį karantiną, kad galėtume matyti vienas kito veidus, nors ir savo ekranuose, padėti savo kolegoms ir išlaikyti teigiamą bendrą požiūrį, nors vis sunkiau tai padaryti.

Kur randi energiją kasdieniam gyvenimui, darbui ir šeimai?

Turiu daug pomėgių, apie kuriuos galėčiau kalbėti neribotą laiką. Mažas asmeninis ritualas, kuris niekada nepasikeitė mano gyvenime, yra pradėti dieną su stiprios karštos kavos puodeliu, kurį aš Sipingas žiūrėdamas į besikeičiančius sezonus pro langą. Tai padeda man pasirengti dienai.

Man patinka plaukti. Du kartus per savaitę rytais einu (t. y. einu prieš karantiną) į specialų plaukimo treniruočių kursą, kuris paruošia mane tolimam plaukimui. Plaukdami sutelkiame dėmesį į ritmą, techniką ir kvėpavimą. Vanduo nuplauna visas neigiamas mintis ir suteikia man lengvumo ir laisvės pojūtį. Dabar galiu lengvai plaukti 2 km atstumu.

Mudu su šeima taip pat turime daug įvairių ritualų ir pomėgių. Kai gavome šunį, savaitgaliai labai pasikeitė. Kiekvieną savaitgalį, nesvarbu, koks oras, atsikeliame anksti ir su savo šunimi einame ilgais 10-15 km žingsniais miške. Tai padeda mums sulėtėti po užimtos savaitės. Dažnas vaikščiojimas miške taip pat leidžia matyti besikeičiančius gamtos sezonus. Po ketverių tokių žingsnių metų jau galiu atskirti lietuvių miškuose gyvenančių populiariausių paukščių balsus.

Kitas mūsų šeimos pomėgis plaukioja vasarą, o kalnų slidinėjimas žiemą. Mes mėgstame plaukti ir slidinėti su savo draugų šeimomis. Mes plaukiojome Baltijos jūra, Lenkijos Masurian ežerais ir keletą kartų Kroatijoje ir Graikijoje. Tai geriausias būdas atostogauti naujose vietose, paragauti vietos maisto, patirti naujų dalykų ir susitikti su nuostabiais žmonėmis.

„Kai karantinas baigiasi arba visi paskiepijami, svajojame apie jachtą, plaukiojančią Seišelių ar Malaizijos salose. Ir kas žino - galbūt vieną dieną nuspręsime plaukti po visą pasaulį.

Renata Špukienė

Esu tarptautinės Postcrossing bendruomenės narys. Postcrossing yra keitimasis atvirukais visame pasaulyje. Aš tai darau jau daugelį metų ir norėčiau turėti bent vieną atviruką iš kiekvienos pasaulio šalies.

Turiu dar vieną pomėgį: pernai, padrąsintas savo draugų, pradėjau mokytis italų kalbos, kuri man atrodo nepaprastai graži kaip pati Italija - šalis, kurioje per atostogas galėčiau lankytis du ar daugiau kartų per metus.