Ateityje pokalbiai su robotais bus dažnesni: Lietuvos mokslininkai paaiškino, kaip pasikeis mūsų bendravimas
„Tilde“ komanda 2019 m. lapkričio 11 d.
Pirmasis pasaulio pokalbių robotas buvo sukurtas prieš atsirandant asmeniniams kompiuteriams. Joseph Weizenbaum sukūrė tokį robotą 1966 m. JAV Masačusetso technologijos instituto (MIT) dirbtinio intelekto laboratorijoje; jis pavadino jį Eliza.
Eliza sugebėjo atsakyti į paprastus klausimus analizuodama raktinius žodžius, kuriuos jai davė pagal jai nustatytas taisykles. Šiandien technologija yra daug pažangesnė ir plačiau naudojama visame pasaulyje, tačiau kur Lietuva įsilieja į pasaulinę kalbų technologijų rinką?
Lietuva gali būti pasaulio lyderė kalbų technologijų srityje
Profesorius Tomas Krilavičius, Vytauto Didžiojo universiteto (VMU) informatikos fakulteto dekanas, sako, kad pasaulinėje pokalbių svetainėje sunku išsiskirti, bet įmanoma:
„Pasaulyje lietuvių kalba iš tikrųjų nedaug žmonių, todėl mūsų, kaip šalies, perversmas šioje rinkoje nėra lengvas uždavinys.“
Renata Špukienė,
Tačiau mes turime galimybę išsiskirti: Lietuva, kaip šalis, daug investuoja į kalbų technologijų plėtrą, turime stiprių šios srities ekspertų, mokslininkų, aktyviai dalyvaujančių pasaulinėse diskusijose, kalbinių produktų kūrimo. Mums reikia tik vieno dalyko: pereiti nuo vystymosi prie įvaikinimo. Jei valstybinės institucijos investuotų į kalbos technologijų naudojimą, galėtume sukurti precedento neturintį atvejį pasaulyje kaip šalyje, kuri naudoja kalbos technologijas, kad padidintų galimybes naudotis viešosiomis paslaugomis ir viešojo sektoriaus veiksmingumą.
Jau turime gražių pandemijos sukeltų pavyzdžių, pavyzdžiui, Valstybinės mokesčių inspekcijos (MTI) įsigytas ir sėkmingai patvirtintas klientų aptarnavimo pokalbių robotas, kuris pandemijos metu sugebėjo priimti daugybę vartotojų prašymų, arba Lietuvos Seimo naudojama sistema, leidžianti automatizuoti posėdžių planavimą, pateikti protokolus. „
Pasak Krilavičiaus, mes iš tikrųjų turime visas galimybes tokiam kalbos technologijų perversmui mūsų šalyje: Lietuvių kalba dirbantys dirbtinio intelekto pokalbių robotai, kaip ir mašininio vertimo sistemos, yra gerai išvystyti, veikia ir turi būti naudojami tik.
Ne visada galime pasakyti, kad bendraujame su robotu
Krilavičius žodžius taip pat patvirtina globalūs lietuvių pasiekimai kalbos technologijų srityje: pavyzdžiui, „Tilde IT“, kalbos technologijų kompanijos, sukurta mašininio vertimo technologija prieš porą metų nugalėjo tokių milžinų kaip „Google“ ir „Microsoft“, o pasaulinėje mašininio vertimo varžyboje (WMT) lietuvių kalba buvo pripažinta geriausia lietuvių-anglų ir anglų-lietuvių kalbų vertimo kategorijoje.
„Net kai sutelkiame dėmesį į mažąsias kalbas, pavyzdžiui, lietuvių, latvių, estų, galime pastebėti ir pranokti technologijų gigantus. Tiesa ta, kad Lietuva yra technologijų šalis, bet mes galėtume ją dar labiau panaudoti ir padaryti savo ženklą pasaulinėje rinkoje ne tik apdovanojimais, bet ir praktiniu technologijų taikymu valstybės veiklai skaitmeninti. „
Renata Špukienė
„Kalbėdami apie kalbos technologijas, turime omenyje tris pagrindines kryptis: automatinį vertimą, kalbos atpažinimo technologiją ir pokalbių robotus.
Pastarosios veikia dirbtinio intelekto pagrindu, o tai reiškia, kad jos gali atsakyti ne tik į paprastus, dažniausiai užduodamus klausimus. Pokalbių robotai gali nuspėti besikreipiančio asmens ketinimus, suprasti kontekstą, atpažinti klausimus, parašytus ir suformuluotus bet kokiu būdu, nesvarbu, ar jie teisingi, ar ne, nepriklausomai nuo stiliaus, kuriuo jie parašyti. Žinoma, kiekvienas šnekamasis robotas turi būti mokomas ir jam turi būti skirta laiko, nes tai ne savęs mąstanti būtybė, kaip kartais būna žiūrint mokslinės fantastikos filmus, o įrankis, kurį turime paruošti, naudoti ir prižiūrėti. „
Pasak Špukienė, pokalbių robotai leidžia ir organizacijos veiklos efektyvumą, ir paslaugų prieinamumą, nes technologija gali padaryti didžiulį spaudimą darbuotojams, atsakydama į pradinius vartotojų klausimus ir leisdama darbuotojams spręsti sudėtingesnius klausimus, kuriems spręsti reikia žmogaus įsikišimo. „Jei organizacija, naudojanti pokalbių robotą, su juo elgiasi atsargiai ir jį treniruoja, užduodami klausimus vartotojai dažnai net nepastebi, kad nekalba su tikru žmogumi“, — priduria Špukienė.
Netrukus pasikalbėsime su visais prietaisais lietuvių kalba
Tačiau kalbant apie kalbos technologijas, gali kilti klausimas, kodėl mūsų išmanieji prietaisai, kurie taip neatsiejami nuo kasdienio gyvenimo, vis dar nekalba lietuvių kalba ir kodėl juose naudojami pokalbių robotai, pvz., „Apple 's Siri“ arba „Google“ išmanusis asistentas, neturi lietuvių kalbos pasirinkimo galimybės.
„Šiuo metu daug dirbame kalbėjimo atpažinimo technologijų, t. y. pokalbių robotų, kurie bendrauja ne tik raštu, bet ir žodžiu, srityje. Nepakanka tobulinti technologijas, kad būtų atpažįstama teisinga bendra lietuvių kalba, nes šiandien tokia kalba yra reta. Mes kuriame pokalbių robotą, kuris sugeba atpažinti skirtingas dialektas, skirtingas kalbines manieras ir girdėti kalbą triukšmingoje aplinkoje. Ir, žinoma, robotas turi gebėti kalbėti kaip žmogus, o ne kaip robotas, suprantamas natūraliai, nuosekliai ir negirdint smulkmenų.
Lietuvių kalba yra viena sudėtingiausių pasaulyje, todėl norint sukurti kalbantį robotą reikia daug daugiau darbo ir technologinių žinių. Tai mūsų šiandieninė kryptis ir esu tikras, kad greitai pasieksime rezultatų. „
Renata Špukienė
Paklaustas apie mūsų išmaniųjų prietaisų, kalbančių lietuvių kalba, perspektyvą, VMU T. Krilavičiaus informatikos fakulteto dekanas yra labai optimistiškas: „Mes kalbėsimės ne tik su išmaniaisiais telefonais ir kompiuteriais, bet ir su visais prietaisais, net su namų apyvokos prietaisais, ir manau, kad tai įvyks labai greitai - per artimiausius 3-5 metus ir per 10 metų tikriausiai pamiršime, ką reiškia turėti mygtukus.
Ji išspręs daugelį šiandienos iššūkių: jau matome, kad dalis problemos yra tiesiog žmonių trūkumas, todėl dirbtiniu intelektu pagrįstos technologijos bus papildoma pagalba vykdant daugelį kasdienių užduočių. Žinoma, tam reikia nestabtelėti ir nejudėti pirmyn, kalbos technologijas laikant mūsų arkliu, kuriuo turime rūpintis ir kuriuo galime nuvažiuoti į pasaulinę technologijų aplinką. Mes turime potencialą, tiesiog turime juo pasinaudoti. „
